Virgio skustuvai

Kadangi as pats ilgai kenciau troskuli, noreciau iskasti sulini is kurio kiti galetu atsigerti...

Articles/Straipsniai


/* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-qformat:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin-top:0cm; mso-para-margin-right:0cm; mso-para-margin-bottom:10.0pt; mso-para-margin-left:0cm; line-height:115%; mso-pagination:widow-orphan; font-size:11.0pt; font-family:"Calibri","sans-serif"; mso-ascii-font-family:Calibri; mso-ascii-theme-font:minor-latin; mso-fareast-font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-theme-font:minor-fareast; mso-hansi-font-family:Calibri; mso-hansi-theme-font:minor-latin;}

view:  full / summary

Skustuvu astrinimas ir pustymas

Posted on January 21, 2014 at 8:30 AM Comments comments (2)

Nuo pat seniausių laikų aštrūs įrankiai buvo svarbūs žmonių gyvenime. Ieškodami kaip užaštrinti įrankius, žmonės išbandė įvairiausius būdus. Vienas iš tokių būdų, tai  įrankių trynimas į akmenis.  Toks galandimas išlikęs ir iki mūsų dienų.  Šiuolaikiniai galandimo akmenys yra įvairaus rupumo. Atitinkamo rupumo akmuo turi savo paskirtį, pvz.:  200 – 400 rupumo akmenys naudojami susidėvėjusių ašmenų geometrijai ištaisyti, 600 - 3000 rupumo akmenys naudojami ašmenų galandimui, įbrėžimams pašalinti, 3000 – 5000 rupumo - skirta pagrindiniam ašmenų  galandimui, o nuo 6000 iki10000 – skustuvo ašmenų  galutiniam išgalandimui prieš pustymą ant odos diržo. Galandimo akmenys dar skirstomi pagal tai, kas naudojama skustuvo galandimui - vanduo ar alyva.  Galąsti ant sauso akmens negalima. Todėl vandeninius akmenis prieš galandimą reikia pamerkti į vandenį  bent pusvalandžiui . Skustuvų galandimui dažniausiai naudojami smulkaus rupumo akmenys, įprastai pradedama galąsti nuo 1000 rupumo akmens .  Galandimo akmuo turėtų būti labai lygaus paviršiaus, tai užtikrina gerą galandimo kokybę. Norint  įsitikinti ar mūsų pasirinktas galandimo akmuo yra lygaus paviršiaus, neįdubęs, neišlinkęs, jį reikia pačiam pratestuoti. Testuojama tokiu būdu : ant stalo pasidedame veidrodžio lakštą, uždedame ant jo švitrinį popierių ir patriname  akmenį visa jo plokštuma į švitrinį popierių . Pakėlę pažiūrime ir tikriname -  ar švitrinis popierius lietėsi visu akmens paviršiumi, ar yra nepaliestų  vietų. Nepaliestos švitriniu popieriumi vietos rodo akmens paviršiaus nelygumus. Tokiu atveju, triname akmenį į švitrinį popierių tol, kol visa akmens plokštuma taps lygi.

Galandant skustuvą, reikia jį stumti nuo savęs ašmenimis į priekį, įstrižai nuo skustuvo ašmenų vieno krašto iki kito, daug spausti skustuvo nereikia, jis turėtų judėti laisvai, nuslydus skustuvo ašmenims beveik iki akmens galo, skustuvas apverčiamas per nugarėlę , jokiu būdu ne per ašmenis, tada nuo ašmenų peties traukiamas įstrižai link savęs.


1 pav

1 ir 2 - Skustuvas stumiamas ašmenimis į priekį pirmyn. 3 ir 4 - Apvertus per nugarėlę, skustuvas traukiamas ašmenimis į priekį link savęs

Toks skustuvo stumdymas akmeniu  pirmyn ir  atgal  yra galandimo pagrindas. Labai svarbu pastebėti kai ant skustuvo ar  ant akmenų susikaupia nešvarumai (metalo, akmens masės dalelės ). Juos reikia laiku nuplaut po tekančio  vandens srove, kad šie nešvarumai  nepažeistų  galandamo skustuvo ašmenų ir nepaliktų nepageidaujamų  įbrėžimų. Taip išsaugosime ir galandimo akmenį.
Galandant skustuvą akmenimis, svarbu yra žinoti, ar akmens, kuriuo  galandamas skustuvas, drėkinimui tinka alyva, ar  vanduo.  Daugelis skeptikų skersai žiūri į galandimą su alyva, pvz. japoniški akmenys drėkinami tik vandeniu. Akmenų drėkinimas yra  būtina procedūra. Galandimo meistrų praktiškas patarimas - jei akmenys nenoriai sugeria vandenį, į jį galima įlašint pora lašų indų ploviklio. Didžiausia skustuvų bėda, tai atšipimas ir taip vadinamos linzės susidarymas. Skustuvo ašmuo turi būti tikslios pleišto formos, todėl galandimo tikslas – pašalinti taip vadinamus ”žandus“.


2 pav

Galandant skustuvą, kartas nuo karto tikrinamas jo aštrumas. Ašmenis tikrinant pagal šviesos atspindį ant ašmenų, žiūrimas spindesys. Gerai pagaląstas skustuvas  atspindi šviesos ruožą išilgai ašmenų, o jei yra kokių pažeidimų, matosi atspindžiai tose pažeistose vietose. Kai kurie meistrai pataria  prieš galandimą  markeriu ar kitais dažais uždažyti skustuvo ašmenis is abiejų pusių, tada,  galandant bus matyti - ar lieka dažų likučių, ar ašmenys pilnai nuo jų nusivalo. Jei dažų likučių lieka, reiškia, kad dar nėra pilno ašmenų prigludimo  prie galandimo akmens ir tose vietose dar nesusiformavo tikslus pleištas. Labai svarbu, kad skustuvo ašmenys būtų lygiai galandami nuo pradžios iki galo. Taipogi, nepamirškime išlaikyti kiekvienam skustuvui būdingą  kampą pagal nugarėlę.


3 pav

Jei viskas atliekama teisingai, galima skustuvo aštrumą išbandyti paskutant  rankos plaukelius. Jei jis juos skuta be didesnių  pastangų ,tai galima sakyti, kad rezultatas yra neblogas. Dar geresnis skustuvo išgalandimas, jei sudrėkintus rankos plaukelius skustuvas nukerta per mm virš odos. Atrodytų, kad toks skustuvas jau pilnai paruoštas skutimuisi. Deja, ne. Toliau seka skustuvo pustymas.

Pustymas, tai toks skustuvo užaštrinimas, kurio metu pašalinami mažiausi nelygumai. Neišpusčius  skustuvo, jis  peš plaukus ir braižys odą . Pustymui naudojamas natūralios odos diržas. Pustymo diržai gaminami iš karvės ar arklio odos. Geriausi pustymo diržai yra pagaminti iš arklio odos. Pustymo diržas turėtų būti pakankamai platus, ne mažiau kaip per pusę skustuvo ašmenų  ilgio,  kuo platesnis, tuo geriau. Pustant  platesniu diržu, mažėja rizika pažeisti skustuvo ašmenis į diržo kraštą. Taip pat labai svarbu, kad diržas būtų tvirtas ir pakankamai elastingas. Odinis diržas neturi būti drėgnas, jo paviršius turi būti švarus - nuvalytas nuo dulkių ir purvo, tai būtina, norint  nepažeisti  skustuvo ašmenų . Karts nuo karto odinis diržas sutepamas specialiu tepalu, tam, kad išlaikytų savo formą ir elastingumą. Pustome,  paguldę skustuvą ant diržo, ašmenimis  į save ir stumiant skustuvą  nuo savęs, stipriai nespaudžiant, per skustuvo plotį į diržo galinę dalį. Tada skustuvą  perverčiame  per nugarėlę, jokiu būdu ne per ašmenis. Dabar  ašmenys bus nukreipti nuo mūsų ir skustuvą traukiame link savęs, tai du pagrindiniai judesiai skustuvo pustyme. Taip kartojame  vidutiniškai 20 kartų,  išimtinais atvejais, jei skustuvas  labai ”kietas“, tai kartojame apie 30 ir daugiau  kartų .

Tai  tokios pagrindinės skustuvo galandimo ir pustymo taisyklės.

Video siužetai. Skustuvo galandimas akmenimis:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=sUE-X-D6RVg
http://www.youtube.com/watch?NR=1&feature=endscreen&v=XXuIuNw6ZS4
http://www.youtube.com/watch?NR=1&feature=endscreen&v=JPYmfyw-5WU

Video siužetai. Skustuvo pustymas:

<iframe width="640" height="360" src="//www.youtube.com/embed/93dJDYhj0AE?feature=player_detailpage" frameborder="0" allowfullscreen></iframe>

https://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=93dJDYhj0AE#t=8

https://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=93dJDYhj0AE

 http://www.youtube.com/watch?NR=1&feature=endscreen&v=rgsEKpA4SUI

Skustuvu ir sepeteliu laikikliai, stoveliai...

Posted on January 21, 2014 at 8:30 AM Comments comments (0)

Skustuvų, šepetėlių stoveliai ir laikikliai gaminami iš įvairiausių medžiagų. Naudojamas chromuotas, nerūdyjantis plienas, plastikas,stiklas, porcelianas, medis ir kt. Šepetėlis, pakabintas plaukeliais žemyn, visada bus sausas ir paruoštas sekančiam skutimuisi. Siekiant išsaugoti šepetėlį ir norint, kad jis tarnautų daugelį metų, stovelis tiesiog būtinas. Didžiausia klaida - statyti šepetėlį plaukeliais į viršų, nes susikaupusi drėgmė per laiką sugadina šepetėlio kotelį. Gamintojai, veikiami rinkos konkurencijos, pateikia vartotojams įvairių modifikacijų stovelių ir skustuvų laikiklių. Jie būna vienafunkciniai, daugiafunkciniai, kuriuose patraukliai sukabinami ir sustatomi skustuvai, šepetėliai ir net muilo putų plakimo indeliai. Pridedame

keletą pavyzdžių.


 




Skutimosi aksesuarai: sepeteliai, putu dubeneliai ir kt.

Posted on January 21, 2014 at 8:25 AM Comments comments (0)

Jei jau nusprendei skustis klasikiniu skustuvu, tai turi atidžiai pasirinkti visas skutimuisi reikalingas priemones. Viena iš tokių yra šepetėlis, skirtas veidui išmuiluoti.
Pirmieji šepetėliai pradėti gaminti Prancūzijoje daugiau kaip prieš 200 metų. Jie buvo daromi iš barsuko plauko, šerno šerių, o šiais laikais dar ir iš sintetinio pluošto. Šepetėlių koteliams buvo naudojamos įvairios medžiagos : medis, dramblio kaulas, vėžlio šarvas, ragas, taurieji metalai ar plastikas. Bet, iš kokios medžiagos bebūtų padarytas kotelis, jis nėra svarbiausia šepetėlio dalis. Idealus vandens absorbavimas, geras muilo putos išplakimas, veido išmuilavimas priklauso nuo šepetėlio plaukelių. Viename šepetėlyje būna nuo 12000 iki 20000 plaukelių. Atsižvelgiant į tai, kad barsuko plaukas, panašiai, kaip žmogaus plaukas, puikiai sugeria vandenį, jau nuo senų laikų šepetėliams naudojamas barsuko kailis.
   
Pagal tai, iš kokios gyvūno kailio vietos paimti plaukeliai, kaip jie atrinkti, ar apdoroti ar ne, šepetėliai su barsuko plaukeliais skirstomi :

Sidabrinio tipo barsuko plauko šepetėlis  (Silver-tip badger)


1 pav.

Taip vadinami  aukščiausios kokybės šepetėliai. Tokiems šepetėliams gaminti naudojami barsuko kaklo plaukeliai, kurie rankiniu būdu atrenkami, išrūšiuojami, jokiu būdu neapipjaustomi ir nebalinami. Todėl kiekvienas Silvertip šepetėlis yra unikalios formos  ir natūralios spalvinės gamos. Toks šepetėlis puikiai sugeria vandenį, juo greitai ir lengvai išplaksite standžią putą. Rinktinių plaukelių šepetėlis švelniai muiluoja odą, neerzina jos ir nealergizuoja.

Super tipo barsuko plauko šepetėlis  (Super  badger)


2 pav.

Tai yra labai geros kokybės šepetėlis, gaminamas  iš barsukų nugaros plaukų. Super badger  šepetėlio  plaukai yra ilgesnis ir minkštesnė nei Best badger  šepetėlio. Šiam šepetėliui gaminti naudojama daugiau plaukelių , nei Best badger. Jie, kaip ir Silver- tip badger surenkami rankiniu būdu. Super badger skutimosi šepetėlis turi šviesų šepetėlio paviršių, ši spalva išgaunama balinant. Tokiu šepetėliu išplakama standi, geros kokybės muilo puta, juo švelniai išmuiluosite odą.

Geriausio tipo  barsuko plaukų šepetėlis (Best badger)


3 pav.

Tai  geros kokybės skutimosi šepetėlis, priskiriamas vidutinei šepetėlių klasei. Tokie šepetėliai priimtini pradedantiesiems, atsižvelgiant į jų kainų intervalą. Plaukeliai tokiam šepetėliui surinkti iš barsuko kailio šono ir kojų, todėl jie yra šiek tiek stambesni ir tamsesni nei Best tipo šepetėlių. Plaukeliai yra skirtingo storio ir stangrumo. Spalva kinta nuo pilkos iki rudos, o kartais net juodos. Surinkti mašininiu, o ne rankiniu būdu. Šepetėlio forma išgaunama juos apkarpant.

Juodo tipo  barsuko plaukų šepetėlis (Black badger)


4 pav.

Plaukai tokio šepetėlio gamybai imami iš barsukų kojų. Black badger retesni  Europos rinkoje, tikriausiai todėl, kad nedidelis kainų skirtumas nepateisina didelio kokybės skirtumo, lyginant juos su kitais šepetėliais. Black badger šepetėlio  plaukai yra stangresni ir, kaip rodo pats pavadinimas - tamsesni nei kitų tipų.

Paprasčiausio tipo  barsuko plaukų šepetėlis (Pure badger)


5 pav.

Paprasčiausias barsuko plaukų šepetėlis gaminamas mašininiu būdu iš apatinės kailio dalies plaukelių. Plaukeliai yra storesni, todėl imamas mažesnis jų kiekis. Šepetėlis surenkamas, apkarpomas, suformuojama šepetėlio galvutės forma. Lyginant pagal kainą, jis  yra žymiai pigesnis, nei Silver-tip arba Super badger šepetėliai. Nepaisant  to, pirkti Pure badger yra daug geresnis pasirinkimas nei šerno šerių ar sintetinio plauko šepetėlį.

Tinkamai prižiūrimas barsuko plaukelių šepetėlis tarnaus jums 10-15 metų. Skutimosi šepetėlį, baigus skustis išplauname karštu vandeniu, tik jokiu būdu ne verdančiu. Po to perplauname šaltu vandeniu, švelniai nuspaudžiame vandenį rankšluosčiu ar servetėle ir pakabiname specialiame stovelyje plaukeliais žemyn, leisdami jam išdžiūti. Kartais, ilgai naudojant šepetėlį, dėl kieto vandens poveikio, jis sunkiau sugeria vandenį, tokiu atveju patartina retkarčiais jį išplauti šampūnu su kondicionieriumi.

Kodėl rekomenduotinas būtent barsuko plaukelių šepetėlis?

Natūralus barsuko plaukas ypatingai gerai absorbuoja drėgmę, taigi tokiu  šepetėliu, kuris sulaiko savyje didelį kiekį vandens, indelyje su muilu galime lengvai išplakti standžią ir tankią putą.
Tankus natūralaus plauko šepetėlis, muiluodamas masažuoja odą  ir suminkština barzdos plaukelius prieš skutimąsi.


Skutimosi muilas


Skutantis  klasikiniu skustuvu, reikalingas ne tik skustuvas, bet ir šepetėlis, muilas,  dubenėlis muilo putoms išplakti. Apie šepetėlį jau kalbėjome, taigi dabar apie skutimosi muilą. Skutimosi muilas ar specialus skutimosi kremas, naudojami tam, kad jų pagalba išsiplaktume skutimosi putas. Tinkamos konsistencijos skutimosi putos, tai elastingi ir tvirti mikroskopiniai burbuliukai, kurie primena išplaktus kiaušinio baltymus dubenyje, kai dubenį gali apversti putomis žemyn ir jos neiškrenta iš dubenėlio.
Vanduo yra lyg raktas, kurio pagalba suputoja įvairūs skutimosi kremai ar skutimosi muilai.
Reikia pastebėti, kad skirtingi muilai (kremai) reikalauja skirtingo kiekio vandens. Todėl pradėdami naudoti naują muilą turite  eksperimentuoti. Norėdami tai padaryti elkitės sekančiai:
    Skutimosi šepetėlį pamerkite ir palaikykite  karštame vandenyje. Nupurtykite vandens perteklių, kad šepetys būtų  drėgnas, bet ne per šlapias, t.y.kad nuo jo netekėtų  vandens lašai. Šepetėlį keletą kartų pasukite ratu muilo paviršiumi. Po to dedame šepetėlį į muilo putų plakimo  dubenėlį ir sukame ratu, siekdami išgauti putas. Jei naudojate skutimosi kremą, tai jo įspaudžiame į putų plakimo dubenėlį per nykščio nago ilgį. Išsukus putas, tikriname jų konsistenciją - nykščiu ir smiliumi suspaudžiame putas . Jaučiame lipnumą?  Įlašiname kelis lašus vandens ir šepetėliu vėl sukame  dubenėlyje putas. Tikriname dar kartą. Lipnios?  Reikia pridėti dar keletą lašų vandens. Tęskite tol, kol muilo putos nebelimpa tarp pirštų. Dabar putos paruoštos  puikiai!
    Per tirštos putos greitai džiūsta ant skutamos veido odos ir stabdo skustuvo slydimą, o per skystos putos nuteka nuo muilinamo paviršiaus ir skustinas odos paviršius netinkamai paruošiamas skutimui.
   Skutantis, putos turi būti šiltos. Tam, kad jos neatšaltų, dubenėlis su putomis statomas į karšto vandens vonelę. Veido oda ir plaukeliai, išmuiluoti šiltomis, tinkamos konsistencijos putomis yra paruošti skutimui. Skustuvas tada slysta sklandžiai, nestrigdamas, plaukeliai nupjaunami labai žemai, o oda nesudirginama.
Skutimosi  muilai.  Šiais laikais, esant  kosmetikos pasiūlos įvairovei, pasirinkti tinkamą, norimo kvapo, spalvos ir išvaizdos skutimosi muilą nėra sunku. Galima išsirinkti muilą įpokuotą medinėse, plastikinėse muilo dėžutėse, kurios, muilui pasibaigus vėl papildomos. Į tokias  dėžutes dedami muilai dažniausiai būna 7,5 cm - 8,5 cm skersmens.


1 pav



2 pav



3 pav



4 pav



5 pav



6 pav

Kitokios formos muilai yra cilindro formos. Jie taip parduodami cilindrinėse muilo dėžutėse, taigi suprantama, kad ir muilo papildai būna cilindro formos.


7 pav



8 pav



9 pav

Muilo putos išplakamos muilo putų plakimo dubenėliuose ar puodeliuose. Dubenėliai gali būti įvairūs- nuo porceliano, keramikos, chromuoto plieno iki plastiko. Čia jau pasirenkate pagal Jūsų skonį ir pageidavimus.


10 pav. Chromuotas muilo putų plakimo dubenėlis.



11 pav



12 pav



13 pav



14 pav

Skutimosi putų išplakimas:
http://www.youtube.com/watch?v=Dd7Aj9vwrtc&feature=player_embedded


Stoveliai

Stoveliai-laikikliai šepetėliams, skustuvams gaminami iš įvairių medžiagų, tokių kaip chromuotas, nerūdyjantis plienas, plastikas ir kt. Šepetėlis, pakabintas plaukeliais žemyn, visada bus sausas ir paruoštas sekančiam skutimuisi.   Siekiant išsaugoti šepetėlį, norint kad jis tarnautų daugelį metų, stovelis tiesiog būtinas. Didžiausia klaida yra statyti šepetėlį plaukeliais į viršų, nes susikaupusi drėgmė per laiką sugadina šepetėlio kotelį. Šiuo metu, gamintojai konkuruodami vienas su kitu, pateikia rinkai įvairių modifikacijų stovelių, skustuvų laikiklių. Jie būna vienafunkciniai, tokie kaip tik šepetėlio, ar tik skustuvo laikymui arba daugiafunkciniai, tokie, kuriame patraukliai sukabinami ir sustatomi skustuvas, šepetėlis ir net indelis muilo putų išplakimui.

Skustuvo istorija.

Posted on January 21, 2014 at 8:20 AM Comments comments (0)

Norint apžvelgti skustuvo istoriją, turime sugrįžti daugiau kaip šimtą tūkstančių metų atgal. Skustuvo era prasidėjo  dar akmens amžiuje, kai mūsų protėviai – neandertaliečiai ieškojo būdų, kaip nuo savo kūno pašalinti  plaukus. Archeologų rasti piešiniai urvuose pasakoja mums, kad pirmiausia laukinis žmogus nepageidaujamus plaukus pešiodavo naudodamas dvi jūros kriaukles, kurios atstojo žnyples. Reikia pastebėti, kad šio „prietaiso“ principu sukurtos žnyplutės sėkmingai pešioja kūno ir veido plaukelius iki šiol. 

Randami  titnaginiai ašmenys, nutašyti maždaug 30 tūkst. metų pr. Kr. taip pat tarnavo kaip skutimosi įrankiai. Titnagas - aštrus akmuo, tačiau turėjo trūkumą, kad greitai nudildavo.

4000-3000 m. p. Kr. atsirado ir daugkartinio naudojimo metaliniai skustuvai. Varinių šio laikmečio skustuvų randama Indijoje, Egipte.

Tačiau bene įspūdingiausi senoviniai skustuvai buvo gaminami Skandinavijoje. Kasinėjant Danijos piliakalnių kapavietėse, rasta skustuvų su odiniais dėklais. Ant ašmenų išgraviruotos mitologinės scenos, o rankenos – arklio galvos formos. Tai radinai iš 1500-1200 m. pr.Kr.


1 pav.

Švedijoje, Skånes apylinkėse rastas bronzos amžiaus skustuvas.

Istorijoje būta įvairių  periodų, kai barzdos simbolizavo aukštą vyro statusą, buvo išminčiaus ženklas ar kai jos rodė  žemą luomą ir nevalyvumą.  Štai 323  m. p. Kr. Aleksandras Makedonietis  tapo naujos mados šaukliu: sekdami jo pavyzdžiu visi šalies vyrai įprato skustis. Nuo to laiko skustas vyro veidas tapo asmens higienos sinonimu.

Romėnai skyrė barzdų priežiūrai dar daugiau dėmesio. Jie ir sukūrė šiandieninių skustuvų prototipą - Lucijaus Tarkinijaus Priskaus VI amžiuje p.m.e sukurtas atlenkiamas geležinis peilis tapo vieninteliu praktišku skustuvu iki pat XIX amžiaus pabaigos.

O štai senovės Lietuvoje vyrai  nuo 40 metų  nešiojo barzdas. Tarp barzdotų Lietuvos kunigaikščių gal tik vienas Vytautas buvo be barzdos ir ūsų. Jis buvo davęs įsakymą visiems lietuviams nusiskusti barzdas, bet barzdočiams pasipriešinus – „Geriau be galvos, bet su barzda“, jam teko nusileisti. Kaip ten bebūtų istorijos vingiuose, su barzda ar be jos, bet be skustuvo neišsisukdavo nei vienas save gerbiantis vyras. Vienas, sekdamas mados įgeidžius, formuodavo barzdelės, ūsų  kontūrus, kitas, siekiantis visiško grynumo, karštligiškai šalindavo plaukus.

Meksikos  indėnai – majai ir actekai skutosi vulkaninio stiklo ašmenimis, o didžioji dauguma Šiaurės Amerikos  indėnų barzdas ir ūsus išsiraustydavo.

Tuo tarpu  Europos moterys pametė galvas dėl viduramžiškos mados šalinti nuo veido visus plaukus, net antakius ir blakstienas. Europoje išaugo  skustuvų  gamybos poreikis.

Klasikinių vienašmenių skustuvų  tėvyne galima laikyti Angliją, Sheffieldo miestą, kuris jau 1680 metais  visame pasaulyje  garsėjo savo ypatingų gabumų  meistrais. Sheffielde tuo metu  buvo įsikūrę daugybė  metalo apdirbimo dirbtuvių, tokių kaip Joseph Rodgers & Sons (1682-1971), George Butler &Co (1681-1952) ir daugelis kt., gaminančių ne tik peilius, stalo įrankius, kitus metalo dirbinius, bet ir skustuvus.  Tuo metu skustuvai buvo gaminami iš kieto metalo. Anglijoje gimęs vokiečių kilmės mechanikas Benjamin Huntsman, po ilgų eksperimentavimo metų, 1740 metais pasiūlė idėją skustuvo gamyboje panaudoti aukščiausios kokybės plieno lydinį (cast steel).

 

2 pav. Sheffieldo skustuvų gamykla.

Kitas žymus skustuvų gamintojų centras buvo Vokietijoje, Solingen mieste. Ten tuo metu gyvavusių prekinių ženklų ir gamintojų buvo tiek daug, kad šiandien sunku įvardinti, kuris iš jų buvo pirmasis skustuvų gamintojas. Galime tik paminėti, kad Solingeno seniausia metalo dirbinių firma- Friedr. Herder Abr. Sohn- įsikūrė net 1600 metais (jos ženklas ir vardas reprezentuotas  1624 m.).  Jau nuo 1728 m. Solingene gyvavo Wester & Butz, Wester Bros, Jacoby & Wester, nuo 1731 - J.A. Henckels Zwilling, nuo 1769 m. – Lauterjung and Sohn, Puma ir t.t.

 

3 pav. Friedr. Herder Abr. Sohn prekiniai ženklai.

Įvertinant puikų Švedijos metalą, nenuostabu, kad skustuvų gamyba išplito ir Švedijoje. Eskilstunoje 1808 m. įsikūrė garsus Heljestrando metalo apdirbimo fabrikas. Heljestrando fabrike patirties sėmėsi žymiausi Švedijos peilių bei skustuvų meistrai, kurių prekiniai ženklai vėliau tapo žinomi visame pasaulyje. Heljestrando skustuvai yra gavę aukščiausius įvertinimus šiose parodose : 1855 m. Paryžíuje, 1866 m. Stockholme, 1875 m. Bogotoje, 1876 m. Filadelfijoje, 1883 m. Čikagoje, 1900 ir 1937 m. Paryžiuje. Švedijos žemėje esanti geležies rūda yra apibūdinama, kaip viena geriausių pasaulyje. Labai daug Solingeno gamykloje pagamintų skustuvų bei peilių buvo gaminami iš švediško metalo.

 

4 pav. C.V.Heljestrand skustuvas.

Žìnant, kokie reiklūs  ir pedantiškai rūpestingi savo išorei buvo Prancūzijos XVII-XVIII a. kavalieriai ir damos, reikia deramai įvertinti ir šios šalies skustuvų gamintojus. Žymiausi skustuvų meistrai čia buvo įsikūrę Thiers regione – iki šiol labai aukštai vertinami Thiers-Issard skustuvai (firma įkurta 1884 m.), 23 Couvreux  (dirbo iki 1910 m.), Le Grelot. 1770 m. Prancūzų kirpėjas Jeanas Jacquesas  Perretas parašė traktatą „Skutimosi meno mokslas“, kuriame pataria vyrams, kaip naudoti įvairias skutimosi priemones ir iškeliama saugaus skustuvo idėja. Pirmąjį “saugų” skutimosi peiliuką, patalpintą į specialų “futliarą” ir apsaugota iš trijų pusių, XIX amžiaus pradžioje sukūrė tas pats prancūzas Jean-Jacques Perretas, įkvėptas paprasto obliaus.

Tačiau daugkartinio panaudojimo peiliuko idėja priklauso amerikiečiui Kingui Campui Gillette.

 

5 pav. King Camp Gillette .

 1895 metais Jungtinėse valstijose jis sukuria keičiamų skutimosi peiliukų idėją. Šešis metus jis reklamuoja ir pardavinėją savo idėją skutimosi įrankių gamintojams. Vėliau K.C. Gillettas pradeda bendradarbiauti su inžinieriu ir mašinistu Williamu Nickersonu. Kartu jie modifikuoja peiliuką ir gamina dviejų kraštų keičiamą peiliuką. Tai T formos skustuvas, kuris atsidaro viršuje, kad vartotojas galėtų keisti peiliukus.

 

6 pav. Patentas K.Gillette peiliukui.

Pirmieji Gillette peiliukai buvo pagaminti tik 1903m.

    K.Gillette kompanija tradiciškai suklestėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai JAV armija užsisakė pas jį pagaminti 3,5 milijonų skustuvų ir 36 milijonus peiliukų. Taip keičiami peiliukai  atkeliavo į Europą, iš kurios pasklido po visą pasaulį.

    Progresas XX amžiaus pradžioje reiškė ir elektrą, kuri neišvengiamai veržėsi ir į kovą su barzdomis. Nors pirmąjį elektrinės barzdaskutės prototipą jau 1910 metais buvo sukūręs, amerikietis Willis Shockey, tačiau jo pasiūlyta naujovė – besisukantys peiliukai atrodė tiesiog bauginančiai. Taip “Gillette” peiliukai dominavo vyrų voniose iki pat 1931 metų, kol kanadietis pulkininkas Jacobas Schickas nepateikė rinkai pirmosios patogios elektrinės barzdaskutės..

Skustuvas. Sandara. Klasifikacija

Posted on January 21, 2014 at 8:10 AM Comments comments (0)

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne, lietuviškas žodis skustuvas-paaiškinamas, kaip  barzdos skutamasis peilis. Kad tai ypatingai aštrus peilis liudija lietuvių liaudies tautosakoje sutinkami palyginimai ir šmaikštūs posakiai: ”Peilis aštrus – tikras skustuvo brolis!”, ”Bobų liežuviai -  velnių skustuvai ” ir t.t.

Skustuvas sudarytas iš dviejų dalių: geležtės ir rankenėlės. Visų senųjų skustuvų geležtės buvo gaminamos iš rūdijančio plieno ar jo lydinių, todėl neprižiūrimos ar nepakankamai prižiūrimos, gali pradėti rūdyti. Skustuvų rankenėlės buvo gaminamos iš  labai įvairių medžiagų - nuo natūralių perlų, vėžlio šarvo, rago, dramblio ilties, medienos, plastiko ar gumos iki tauriųjų metalų. Norėtume priminti, kad celiulioidas yra labai sena medžiaga, naudojama skustuvų rankenėlėms gaminti. Jis buvo išrastas  1856 m., išradėjas Alexander Parkes, o nuo 1869 m. jau įdiegtas gamyboje.
Atskiros skustuvo dalys turi savus pavadinimus: galvutė, nugarėlė, ašmenys, petelis, kulnas, kakliukas, uodegėlė, rankenėlė ir kniedės.

.


1 pav. Skustuvo sudėtinės dalys



Nuo seno skustuvai klasifikuojami pagal geležtės galvutės formą: smailus, kvadratinis, apvalus, prancūziškas/airiškas, ispaniškas, kirpėjo.


2 pav. Skustuvo klasifikacija pagal galvutės formą



Skustuvai skirstomi ir pagal ašmenų pločio matmenis, o ašmenys skirstomi į tipus pagal ašmenų skersinį pjūvį.

 

3 pav. Skustuvo ašmenų pločio matmenys (coliais)


4 pav. Skustuvo ašmenų tipai pagal skersinį pjūvį


5 pav. Skustuvo peties forma


Rss_feed